WON HWA DO pasaulio federacija, bendradarbiaudama su Lietuvos WON HWA DO organizuoja Europos WonHwaDo Festivalį. Į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvyksta didmeistris Cho Ik Hun iš tolimosios Pietų Korėjos. Festivalyje dalyvaus aukščiausio lygio instruktoriai bei meistrai iš Pietų Korėjos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Slovėnijos, Slovakijos, Austrijos, Latvijos ir Lietuvos.

Festivalis truks 5 dienas (nuo birželio 30 iki liepos 4) ir jo rėmuose turėsime taip pat kelis atvirus renginius!

• Atvira WON HWA DO rytinė mankšta: Penktadienį (Birželio 30 d.) ir šeštadienį (liepos 1 d.) 7:30 val. 
  VIETA: Bernardinų sodas (Maironio g., Vilnius).
  APRANGA: nevaržanti judesių sportinė apranga.
  VERTĖ: iššūkis sau ir dienos pradžia, apie kokią seniai svajojai.
  KAINA: nemokamai
• Seminaras su didmeistriu Cho Ik Hun: Penktadienį (Birželio 30 d.) 17.30-19.30 val.
  VIETA: kovos menų entuziastų „meka“ – kovos menų centras „Smauglys“ (Kęstučio g. 41A, II aukštas, Vilnius).
  VERTĖ: patirtis iš labiausiai patyrusių – nuo technikų iki svarbių niuansų.
  KAINA: 30 eur, registracija: https://goo.gl/forms/aJFPhA45QfM8fjAj1

Apie WON HWA DO

Tai – palyginti jaunas korėjietiškas kovos menas, kurio judesiai yra paremti judėjimu apskritimu. Ratas arba sfera – visų WON HWA DO technikų pagrindas ir išskirtinumas, talpinantis savyje ir Korėjos šokios elementus. Ar žinojote, kad lygiai taip pat – ratu – juda ir molekulės, bangos, viesulas ir netgi planetos?

Vaikinams ir vyrams tai galimybė racionaliai panaudoti savo jėgas, įgyti ryžto ir pasitikėjimo savimi.
Merginoms ir moterims gi WON HWA DO suteikia grakštumo, plastiškumo ir kūno koordinacijos.

Galiausiai, visiems WON HWA DO dovanoja vidinę ramybę, žvilgsnį į save ir harmoningą būvį su savimi bei aplinka.

Apie didmeistrį CHO IK HUN

Tai – aukščiausią reitingą pasaulyje turintis WON HWA DO didmeistris. Kartu Cho – ir vienas iš WON HWA DO ankstyvųjų vystytojų, pradėjęs šį kovos meną drauge su didmeistriu Han. Beje, šis didmeistrio vizitas Lietuvoje – vos antroji jo kelionė į Europą apskritai, tad festivalio dalyviams atsiveria išskirtinė galimybė pasisemti bent lašelį jo žinių ir patirties.

Daugiau informacijos ir registracija

Instruktorius Jaro Šatkevič: jaro (at) wonhwado.org

Liepos 20 – 27 dienomis Kovos menų klubo vaikai ir suaugę praleido Slovakijos miestelyje Žilina, besitreniruodami kartu su kitais Won Hwa Do meistrais, pradedančiaisiais ir šiek tiek įvaldžiusiais šį kovos meną bendraminčiais iš Slovakijos, Vokietijos ir Bulgarijos.

Stovykla vyko miesto nuošalėje, prie nedidelio namelio, kuriame gyvena meistras Janas bei kartais apsistoja jo mokiniai. Namelį supa kalvos, laukai, tolumoje juoduoja didingi kalnai.
Stovykla oficialiai prasidėjo šeštadienį, liepos 21-ąją. Nuo pat pirmos dienos buvo tęsiama tradicija prieš treniruotę visiems kartu nusifotografuoti. Meistras Janas paaiškino, jog tokiu būdu mes galėsime matyti, kaip diena iš dienos keitėsi mūsų veidai. Juk mes įveiksime įvairius sunkumus, peržengsime savo ribas.

Diena paprastai prasidėdavo nuo rytinės mankštos 6 valandą. Iš pradžių kai kuriems vaikams buvo sunku anksti keltis svetimoje šalyje, toli nuo namų. Tačiau vėliau, nors treneris ir leido nesikelti, vaikai patys pirmieji pašokdavo iš miegmaišių ir sustodavo į bendrą ratą. Mankšta visada būdavo skirtinga: kartais ramūs pratimai prie palapinių, kartais beveik tikrą žygį primenanti išvyka į kalnus, kur dar saulei tekant darydavome įvairius pratimus pavieniui ir poromis.

Po maistingų pusryčių sekdavo pirmoji dienos treniruotė. Jau visu pajėgumu spiginant saulei, kuri lepino visomis stovyklos dienomis, treniruodavomės išsijuosę. Mus treniravo trys – keturi meistrai, todėl būdavome suskirstomi į tris grupes pagal diržus. Meistrai grupėms keitėsi, tačiau meistro Jorno iš Vokietijos grupė visada būdavo ta pati – raudoni ir mėlyni diržai. Meistras Jornas garsėja tarp Won Hwa Do meistrų kaip ypatingai stipriai treniruojantis meistras, net stovykloje jį kai kas pradėjo vadinti vokiečių seržantu, todėl jo grupės mokiniai stovykloje tikrai neturėjo progos patinginiauti. Na o kitiems netinginiauti buvo iššūkis, nes savarankiško darbo taip pat netrūko.

Po pietų – antroji dienos treniruotė, kurią dažniausiai praleisdavome prie upelio. Tokiomis karštomis dienomis be atsigaivinimo vandenyje būtų nepakeliamai karšta. Na o vakarais būdavo įvairi veikla: šaudymas iš lanko, dalinimasis įspūdžiais prie laužo, per dieną išmoktos technikos tobulinimas bei dar daugiau maudynių!

Vieną stovyklos dieną žygiavome į pilį. Kad nepasiklystume, kelią mums rodė mažasis Olegas.

Kita ypatinga diena buvo paskutinioji stovyklos diena – Won Hwa Do festivalis. Kiekviena šalis paruošė po nedidelį pasirodymą – tai, ką norėjo parodyti kitiems. Į pasirodymus įsitraukė visi dalyviai be išimties. Slovakų merginos parodė, kaip gali apsiginti, slovakų vaikinai – tikroviškas muštynes bei labai juokingą, naują filmo „Matrica“ ekranizaciją. Vokiečiai parodė nuostabų šokį, o lietuviai parodė visko po truputį: Anastasija su Martynu – formas, Edvinas ir Denisas su broliu Olegu – vaidinimą su lazdomis, Pavelas visus prajuokino savo vaidybiniu numeriu, Kristina su tėčiu parodė čigi-šokį, o Erika prisijungė prie tarptautinės komandos ir pademonstravo kardų techniką.

Pabaigoje įdėjusiam daugiausia pastangų buvo įteiktas garbės diržas. Jį gavo Kristinos tėtis Vadimas. Atsisveikinti visada yra sunkiausia, tad ir mums dar visai nesinorėjo išvažiuoti. Kas susirinko meistrų parašus, kas apsikeitė elektroniniais adresais, ir vakarop pajudėjome namo. Taip ir praėjo savaitė Slovakijoje. Bet nenusiminkite, ne už kalnų ir rugsėjis su treniruotėmis