Skirtingai nuo visų kitų kovos menų Won Hwa Do buvo sukurtas ne tam, kad nugalėti priešininką, tačiau tam, kad sukurti harmoniją ir taiką su juo. Šia taikos filosofija Won Hwa Do primena Aikido, kitą kovos meną, kuris gimė iš senojo žiauriojo kovos meno – „jujitsu“ technikos (beginklio samurajaus technikos) Japonijoje po II-ojo pasaulinio karo tam, kad sustabdytų priešininką jo nesužalojant. Won Hwa Do pavadinimas sudarytas iš trijų hieroglifų: Won reiškia apskritimas, rutulys, ratas; Hwa reiškia taika, harmonija; o visiems kovos menams gerai žinomas Do (dziudo, aikido, karate-do, taekwondo ir pan.) reiškia tą patį – kelias, moralinis principas.

Korėja priskaičiuoja daugiau kaip 4000 metų istorijos ir per visą savo gyvavimo laiką nėra užpuolusi kitos šalies. Priešingai, Korėjos gyventojai buvo užpulti savo kaimynų daugiau kaip devynis šimtus kartų. Korėjos tauta dažnai save vadina žmonėmis baltais rūbais, kur balta spalva simbolizuoja taiką. Visais laikais korėjiečiai buvo giliai dvasingi žmonės ir taip jau atsitiko, kad visų tikinčiųjų žmonių būdas melstis yra panašus – tai du delnai sudėti kartu prieš žmogaus krūtinę. Korėjoje šie delnai trinami tarpusavyje judesyje ratu, vadinamu Pison. Jūs prisiminsite, kad žmogus trina delnus, kai jis džiaugiasi, jog jam pasisekė arba kai jam šalta. Šiuo paprastu judesiu ir remiasi visos “WON HWA DO” gynimosi ir puolimo technikos, talpinančios savyje ir tradicinio Korėjos šokio elementus. Daugeliui gamtos reiškinių, tokiems kaip viesulas ir bangos, būdingas apskritimas. Šį judesį atkartojanti kovinė technika padeda racionaliai panaudoti savo jėgas, o merginų rankose tampa gracinga ir grakščia. Juk visa Visata nuo smulkiausių dalelių ar atomų iki didžiulių dangaus kūnų ir net galaktikų juda apskritimu arba elipse. Won Hwa Do nėra tiesių judesių, nes judesys tiese nėra amžinas. Vienintelis amžinas ir pats ekonomiškiausias judesys yra apskritimas. Todėl šis kovos menas pagimdė ir jogos rūšį, kur kartu su kvėpavimo pratimais, yra daromi judesiai, nė trupučio nekenkiantys sąnariams, priešingai – juos gydantys.

Visus kovos menus galima suskirstyti į stumiančius nuo savęs (arba smūgiuojančius: karate, kikboksingas, taekwondo, boksas ir pan.) ir traukiančius prie savęs (besiimtyniaujančius: dziudo, sambo, „gracie jujitsu“, imtynės ir pan.), tačiau visi bandymai juos organiškai sujungti baigiasi apgailėtinai – kova tampa panaši į muštynes. O jei ir pasiūlomos taisyklės, tai jos labai primityvios: sugriebus priešininką imtyniaujama, o paleidus smūgiuojama. Vienintelis pasaulyje kovos menas, kuris organiškai, natūraliai apjungia stūmimą su traukimu į vientisą ratą, taip kaip yra ir gamtoje, yra Won Hwa Do. „Pison“ judesio pagrindu gimusios technikos į vieningą ratą apjungia galimybę apsiginti, smūgiuoti, sugriebus mesti arba atlikti laužimą vienu judesiu, kuris yra toks paprastas, kad net trijų metų vaikas jį supras ir pakartos. Taigi, Won Hwa Do ne tik turi pilną komplektą technikų: kova parteryje, imtynės, laužimai, išsivadavimai, smūgiai rankomis ir kojomis, bet ir vieną vienintelį principą, kuriuo remiasi visos, net ir pačios įvairiausios ir sudėtingiausios technikos. Todėl šį kovos meną praktikuojantys yra kūrybingi žmonės, jie yra menininkai, o ne robotai. Supratę šį principą ir išmokę juo vadovautis, Won Hwa Do studentai gali kurti techniką patys akimirksiu, nesiremdami į išmoktas katas ar formas. Kai judėjimas ratu vienoje plokštumoje virsta sferiniu judėjimu trimatėje erdvėje, atsiskleidžia visas Won Hwa Do dinamiškumas ir kūrybiškumas. Kadangi visų orbitų nuotolis, forma, sandara, kryptis, kampas, stiprumas ir greitis nuolat kinta, jas galima traktuoti kaip Won Hwa Do grožio begalinę įvairovę. Todėl atliekamas su muzika Won Hwa Do kovos menas primena baletą ir yra panašus į Korėjos tradicinį šokį su kaukėmis.

Pati Won Hwa Do kovos meno istorija yra nesena. Vizija, kilusi Han Bong Hi 1972 metais, buvo brandinama iki 1988 m., kai Seulo olimpiados metu Won Hwa Do pirmą kartą pristatomas kaip pilnavertis ir unikalus kovos menas. Didmeistris Han Bong Hi mirė 2009 metais ir paliko mums šią dovaną – unikalų būdą tobulėti kuriant harmoniją savyje.